Prieš gilindamiesi į tai, kodėl solenoidinis vožtuvas gali valdyti tik vieną kryptį, supraskime jo veikimo principą.
Solenoidinis vožtuvas yra automatizuotas komponentas, kuris naudoja elektromagnetinę jėgą dujų ar skysčio srautui valdyti. Paprastai jį sudaro solenoidinė ritė, geležinė šerdis, vožtuvo korpusas, sandarikliai ir jungtys. Veikimo metu, kai įjungiama įtampa, solenoido ritės sukurtas magnetinis laukas pritraukia geležinę šerdį, pašalindamas tarpą tarp geležies šerdies ir vožtuvo korpuso, taip atidarydamas vožtuvą. Išjungus įtampą, geležies šerdies svoris arba spyruoklės jėga traukia ją atgal ir uždaro vožtuvą.
Kodėl solenoidinis vožtuvas gali valdyti tik viena kryptimi
Priežastis, dėl kurios solenoidinis vožtuvas gali valdyti tik vieną kryptį, yra dėl jo vidinio mechanizmo apribojimų. Solenoidiniai vožtuvai dažniausiai projektuojami kaip vienkrypčiai vožtuvai, leidžiantys skysčiams ar dujoms tekėti tik viena kryptimi. Šią kryptį pirmiausia lemia solenoido šerdies konstrukcija ir vožtuvo konstrukcija.
Be to, dvikryptis solenoidinio vožtuvo valdymas gali būti pasiektas bendradarbiaujant su dviem solenoidiniais vožtuvais. Pavyzdžiui, du vienkrypčiai solenoidiniai vožtuvai gali būti sujungti, kad būtų sudarytas dvikryptis vožtuvas, reguliuojantis skysčio ar dujų srauto kryptį atidarant ir uždarant du vožtuvus.
Solenoidiniai vožtuvai yra plačiai naudojami pramoninėje automatikoje, nes jie gali automatiškai valdyti dujų ir skysčio srautą ir pasiekti automatinį valdymą. Pavyzdžiui, automobilio variklio valdymo sistemoje gali būti naudojami solenoidiniai vožtuvai įsiurbimui ir išmetimui valdyti; hidraulinėse sistemose elektromagnetiniai vožtuvai gali būti naudojami įvairių hidraulinių komponentų darbui valdyti; o gamyklinėse surinkimo linijose ir kituose lauko nustatymuose elektromagnetiniai vožtuvai gali būti naudojami įvairių pavarų veikimui valdyti.

